- čyčiuoti
- čyčiúoti, -iúoja, -iãvo 1. žr. čiūčiuoti 1: Vai čyčiū lyliū, jauna panytelė, gal nečyčiavo sena motynelė LTR(Kltn). 2. refl. rūpintis kuo, turėti daug vargo: Įsipjovė pirštą, tai ir čyčiúojas per visą žiemą Vlk. Tu daugiau nieko nedarai, tik čyčiúojies su savo pačia Knv. Mūsų marti jau antras mėnuo čyčiúojasi su vaiku (vaikas serga) Vrn. Vaikščiok vaikščiok pusgrynis – kap peršalsi, tada reikės ir vėl čyčiúotis! Arm. Užteks tau čyčiúotis su kojom (ilgai autis) Vrn. \ čyčiuoti; iščyčiuoti; nučyčiuoti; prisičyčiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.